kukėti

kukėti
1 kukė́ti, kùka, -ė́jo intr. NdŽ, DŽ kikenti, krizenti, kukenti: Juokėsi, kukėjo abudu Žem. Ko ten teip smarkiai kukė́jot? Mlt. Ir ko čia kuki kaip kauliuką radusi! Krkl. Ko jūs taip pašnabždoms kukė́jot (juokėtės, kuštėjote)? Ukm. Jis ten visą laiką kukėjo Rs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • kukėti — vksm. Juõkėsi, kukėjo abù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kukėti — 2 kukėti, ėja, ėjo tr. [K] mušti su kukiu …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kuksėti — 1 kuksėti, kùksi, ėjo 1. intr. verkti kukčiojant; nuo verksmo ar juoko gaikščioti, gaudyti kvapą: Nekuksėk, bo da pridėsiu (dar mušiu)! Ssk. Kai tėvas subarė, ėmė kuksėti Žb. Net kuksėti pradėjau susigraudinęs Vaižg. Girdi – raud iš marių pusės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kukėjimas — sm. (1) NdŽ → 1 kukėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukukėti — 2 nukukėti tr.; N primušti, apkulti su kukiu. kukėti; nukukėti; sukukėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukukėti — 2 sukukėti intr. sulinkti, susikūprinti: Mūsų senelis jau visai sukukėjo, kad ir į viršų negali pažiūrėt Kč. kukėti; nukukėti; sukukėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”